Organza yra lengvas, permatomas arba pusiau{0}}permatomas audinys. Jis yra palyginti standus ir dažytas įgauna ryškių spalvų. Jo miglota, paslaptinga kokybė gražiai atskleidžia švelnius, grakščius moters figūros kontūrus.
Organza yra dviejų pagrindinių rūšių: šilko ir cheminio pluošto. Šilko organza austa iš 100% šilkmedžio šilko; jis pasižymi švelniu, elegantišku blizgesiu ir švelniu, šilkiniu rankų-jaučiu su būdingu „skraidymu“ (aiškiu ošimo garsu). Nors švelnus odai, jis yra linkęs plyšti ir griebtis. Cheminio pluošto organza daugiausia austa iš poliesterio, nailono arba viskozės; ji yra standesnė ir geriau išlaiko formą nei šilkinė versija. Nors jis gali jaustis šiek tiek subraižytas ant odos, jis yra santykinai patvaresnis. Abu tipai atrodo panašiai ir juos sunku atskirti plika akimi.
Organzos pranašumai yra jos lengvas, skaidrus pobūdis, gebėjimas išlaikyti traškią formą, ryškios spalvos ir lygi tekstūra su nuostabiu blizgesiu. Šilko organza suteikia papildomų privalumų, tokių kaip apsauga nuo UV spindulių ir drėgmės sugėrimas. Neigiama yra tai, kad audinys yra gana standus, todėl jis netinkamas viršutiniams drabužiams, dėvimiems tiesiai prie odos, nes gali sudirginti. Šilko organza yra brangi ir linkusi plyšti ar užsikimšti, o cheminio pluošto organza yra palyginti patvari.
Skirtingai nei elegantiškas, sudėtingas nėrinių žavesys ar švelnus, erdvus šifono srautas, organzos unikalus žavesys slypi lengvoje, kristalinėje išvaizdoje ir traškioje, struktūrizuotoje formoje. Nors jo „artimas giminaitis“ galia atrodo panašiai, dėl žaliavų ir audimo metodų skirtumai skiriasi blizgesys ir rankinis pojūtis; organza yra smulkesnė ir lengviau formuojama.
